Pavadinkim visą šitą informaciją... Aplinkos ministerijos penkmečio ataskaita...

            Esama padėtis

            Žuvininkystės įstatymu Aplinkos ministerijai yra pavesta formuoti ir įgyvendinti žuvų išteklių išsaugojimo ir kontrolės politiką vidaus vandens telkiniuose, vykdyti žuvininkystės sektoriaus vidaus vandens telkiniuose valstybinį valdymą.

            Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 942 patvirtintu „Žuvininkystės vandens telkinių žuvų išteklių tyrimų tvarkos aprašu“ Aplinkos ministerija įpareigota kasmet organizuoti žuvų išteklių tyrimus Kuršių mariose, Kauno mariose ir ne rečiau kaip kas 5 metai kituose (didesniuose nei 50 ha) neišnuomotuose valstybiniuose vandens telkiniuose.

            Trūksta lėšų žuvų išteklių moksliniams tyrimams, strategijoms, programoms, žuvininkystės duomenų sistemai (pagal Žuvininkystės įstatymo 5 str. nuostatas) ir kitoms su žuvininkystės sektoriaus valdymu vidaus vandenyse susijusioms priemonėms vykdyti. 2010 m. žuvininkystės srities priemonėms lėšų visai neskirta.

            Pagrindinės tai sąlygojančios priežastys yra tai, kad 2006 m. buvo priimtas Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo buvo panaikintas mokestis už žuvų išteklius (AM teiktame projekte buvo numatytas mokestis – 5% nuo žuvų pirminio pardavimo kainos). Lėšų, sumokėtų už leidimus mėgėjų žvejybai (valstybės rinkliava), nėra galimybės panaudoti su žūkle susijusioms priemonėms finansuoti.

             Kuršių marios. Versliniai sugavimai Kuršių mariose yra apie 1200 t per metus. Nuo 2004 m. verslinės žvejybos efektyvumas Kuršių mariose nepaliaujamai mažėja, todėl mokslininkai siūlo žvejybos intensyvumą sumažinti apie 1,5 karto. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto skaičiavimais, tik 20 žvejybos įmonių galėtų ekonomiškai rentabiliai žvejoti Kuršių mariose. 2009 m. pradžioje Kuršių mariose žvejojo 71 įmonė, šiuo metu – 55 įmonės. Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatą, kad už 2 šiurkščius pažeidimus žvejybos įmonei gali būti 3 mėnesius neišduodamas leidimas žvejybai, dažnai vienas savininkas turi kelias įmones (tam, kad sustabdžius įmonės veiklą nežlugtų verslas – galėtų žvejoti kitos įmonės). Panaikinus šią leidimų verslinei žvejybai išdavimo tvarkos nuostatą, žvejybos įmonių Kuršių mariose žymiai sumažėtų. Tai turėtų teigiamą įtaką ekonominiam žvejybos įmonių gyvybingumui (sutaupomas laikas ir lėšos įmonių buhalterijai tvarkyti ir kt.), be to, tai mažintų korupcijos tikimybę, padidėtų surenkamų baudų ir ieškinių (du pastaruosius metus nė viena įmonė nebuvo antrą kartą nubausta už šiurkštų žvejybos taisyklių pažeidimą, todėl tikėtina, kad dalis šiurkščių pažeidimų buvo įforminami kaip paprasti pažeidimai, atitinkamai skiriant 5 kartus mažesnę baudą), mažesnį įmonių kiekį būtų lengviau kontroliuoti.

            Kauno marios. Versliniai sugavimai Kauno mariose yra apie 150 t per metus. Nuo 1998 m. žuvų ištekliai Kauno mariose nuolat mažėja. Kasmet mažėja žvejybos efektyvumas, mažiau sugaunama vyresnių amžiaus grupių karšių, kuojų, sterkų, sparčiai mažėja salačių ištekliai. Vien per paskutinius trejus metus bendra žuvų biomasė Kauno mariose sumažėjo 149 t.

            Ežerai ir upės. Versliniai sugavimai ežeruose ir upėse yra apie 30 t per metus. Moksliniai tyrimai parodė, kad daugumoje ežerų ištekliai nualinti, vertingų rūšių žuvys pergaudytos, mažas plėšrūnų kiekis. Pagal bendrą poveikio įvertinimo rodiklį, 84% visų tirtų ežerų žūklės poveikis vertintinas kaip stiprus ar labai stiprus.

            Remiantis žūklės poveikio vertinimo kriterijais, visų tyrinėtų Lietuvos upių mastu 11% upių ar jų atkarpų patiria silpną žūklės poveikį, o 30% eksploatuojamos labai intensyviai.

            Šiuo metu viena pagrindinių brakonieriavimo ir žuvų išteklių mažėjimo priežasčių yra nekontroliuojama prekyba žvejybiniais tinklais. Aplinkos ministerija neturi įgaliojimų apriboti prekybą tinkliniais žvejybos įrankiais.

            Nėra išsamios žuvininkystės vidaus vandenyse duomenų sistemos, mėgėjų žvejybos informacinės sistemos.

            Dviprasmiškas vandens telkinių nuomos verslinei žvejybai sutarčių statusas. Pagal Žuvininkystės įstatymą nuomos verslinei žvejybai sutartys turėjo būti pakeistos į leidimus naudoti žvejybos plotus ir nuo 2009-01-01 sutartys netenka galios. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. buvo parengti ir pateikti LR Seimui Mėgėjiškos žūklės įstatymo ir Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektai, numatantys kitokias nuostatas, įstatymą įgyvendinantys teisės aktai (leidimų naudoti žvejybos plotą išdavimo tvarka) nebuvo rengiami ir vandens telkinių nuomininkams nebuvo suteikta galimybė gauti leidimus naudoti žvejybos plotą.

            Gana sparčiai vyksta mėgėjų žvejybos plėtra. Nepaisant sunkmečio, leidimų žūklei 2009 m. buvo išduota beveik 12 tūkst. daugiau nei 2008 m. (2009 m. – 85 298, 2008 m. –73 907, 2007 m. – 60 121). Labai populiarėja lašišų ir  šlakių licencinė žūklė. Jei 2006 m. buvo išduotos tik 5 licencijos, 2008 m. – 63, tai 2009 m. – jau 1199.

Nustatytos mėgėjiškos žūklės leidimų kainos yra nedidelės: vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žūklės plotus (išnuomotuose telkiniuose), ne daugiau kaip 6 Lt mėnesiui ir ne daugiau 22 Lt metams. Tačiau tiems žūklės plotų naudotojams, kurie vandens telkinyje įveisia daug žuvų (pagal licencinei žūklei nustatytas normas) yra sudarytos sąlygos organizuoti licencinę žūklę ir patiems nustatyti licencijų žūklei kainą. Visuomeninis žvejų klubas „Karpis“, organizavęs licencinę žūklę Druskininkų savivaldybės Ilgio ežere (26,7 ha), 2009 m. išdavė licencijų už 17 850 Lt. Organizuojant verslinę žvejybą tokio ploto vandens telkinyje, būtų galima gauti ne daugiau kaip tūkstantį litų. 2009 m. išduotos sąlygos organizuoti licencinę žūklę 10 išnuomotų ar privačių vandens telkinių. Iš viso išduotos sąlygos organizuoti licencinę žūklę 21 telkinyje.

Sprendžiant iš mėgėjiškos žūklės prekių apyvartos ir apklausų duomenų, Lietuvoje yra apie 170 tūkst. žvejų mėgėjų. Tai reiškia, kad dar beveik pusė žvejų mėgėjų žvejoja be leidimų. Viena iš pagrindinių to priežasčių yra labai nepatogi žūklės leidimų įsigijimo tvarka. Valstybės institucijose (regionų aplinkos apsaugos departamentuose, valstybinių parkų direkcijose) žvejas mėgėjas gali įsigyti leidimą žvejybai tik darbo dienomis, darbo valandomis, prieš tai banke sumokėjęs nustatyto dydžio valstybės rinkliavą ir pateikęs mokėjimo kvitą.

Sumažintas verslinės žvejybos intensyvumas sąlygojo žymų žuvų išteklių padidėjimą. Žuvų ištekliai Kuršių marių Lietuvai priklausančioje dalyje išaugo beveik 1000 t (nuo 8,4 tūkst. t 2008 m. iki 9,392 tūkst. t 2009 m.).

            Pagerėjo žvejybos verslo sąlygos. Sumažėjus bendram žvejybos įrankių kiekiui, Kuršių mariose atsirado naujų žvejybos plotų, kuriuose iki šiol žvejojo iš verslo pasitraukusios įmonės. Jei anksčiau įmonėms trūkdavo žuvų sugavimo kvotų ir jas išnaudojusios įmonės turėdavo nutraukti žvejybą arba įmonės specialiai nežvejodavo dalį sezono (kad kvotų užtektų visiems metams), tai dabar (kadangi bendras žuvų sugavimo limitas Kuršių mariose nemažinamas) įmonės turės žymiai didesnes žuvų sugavimo kvotas ir tai leis žvejams išnaudoti visas palankias žvejybai dienas, skatins neslėpti laimikio. Numatyta žvejybos įrankių keitimo vienų kitais galimybė leis efektyviau išnaudoti žuvų išteklius, sumažinti žvejybos kaštus, sumažėjęs žvejybos intensyvumas įtakos žvejybos efektyvumo didėjimą.

Kauno mariose. Buvo inicijuoti Vidaus vandenų žvejybos laivų perorientavimo į kitą nei žvejyba veiklą taisyklių pakeitimai (4 raštai ŽŪM), kad būtų numatyta galimybė gauti kompensacijas už pasitraukimą iš verslinės žvejybos Kauno mariose. Paraišką pasitraukti iš verslo pateikė kooperatinė bendrovė „Kauno marių žuvys“, kurios versliniai sugavimai siekdavo daugiau nei 70% viso Kauno marių verslinio laimikio.

Ežeruose ir upėse. Pastaraisiais metais, pagausėjus lašišų ir šlakių ištekliams, buvo pastebėta, kad vis daugiau žvejų mėgėjų piktnaudžiauja liberaliomis žūklės taisyklėmis, leidžiančiomis žvejoti ištisus metus visose upėse ir, užuot paleidę neršto metu atsitiktinai užkibusias lašišas ar šlakius, specialiai žvejoja šių žuvų susitelkimo vietose lašišoms vilioti skirtais masalais. Atsižvelgiant į tai, 2009 m. sugriežtinta mėgėjų žvejybos tvarka. Sudarytas sąrašas lašišinių upelių (161 upelis), kuriuose margųjų upėtakių ir šlakių neršto metu – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. – draudžiama bet kokia žūklė. Neryje ir kitose didžiosiose lašišinėse upėse (12 upių) išskirtos lašišų ir šlakių nerštavietės ir šių žuvų susitelkimo vietos, kuriose nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. bet kokias žuvis žvejoti leidžiama tik įsigijus licenciją, o nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. šiose upių atkarpose draudžiama bet kokia žūklė.

      Siekiant išspręsti leidimų mėgėjų žvejybai platinimo problemą, pradėtas projektas „E-paslaugos „Aplinkosaugos leidimų išdavimas“ sukūrimas“, finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Įgyvendinus projektą, bus suteikta galimybė įsigyti leidimus mėgėjų žvejybai internetu, SMS žinute, įsigyjant elektroninę kortelę. Sukurtos leidimų išdavimo elektroninės paslaugos optimizuos leidimų išdavimo procesus, sumažins leidimų įsigijimo ir išdavimo laiko ir finansines sąnaudas.

Verslinės žvejybos srityje ežeruose buvo skatinama žuvų, kurių išteklių neišnaudoja žvejai mėgėjai (seliavų, stintelių) žvejyba. Specializuotai seliavų ir stintelių žvejybai nenustatomas šių žuvų sugavimo kiekis, bet nustatomas leidžiamas naudoti žvejybos įrankių kiekis. Tokia tvarka paskatino žvejus nebeslėpti laimikio ir statistikoje parodyti visą sugautą šių žuvų kiekį. Dėl to palyginus su 2007 m., kai dar buvo limituojamas šių žuvų sugavimas, seliavų ir stintelių sugavimas išaugo daugiau nei 10 kartų (stintelių nuo 0,610 t 2007 m. iki 11,269 t 2009 m.; seliavų nuo 1,37 t 2007 m. iki 13,71 t 2009 m.). Šių žuvų sugavimo didėjimo sąskaita bendras verslinis ežerų laimikis 2009 m. buvo beveik 2 kartus didesnis nei 2007 m. ir 2008 m.

Buvo gerinamos žvejybos verslo sąlygos. Atsisakyta reikalavimo ežeruose ir Kauno mariose žvejybos įrankius ženklinti plūduru ir vėliavėle. Šiuo metu įrankius užtenka paženklinti plūduru (20 cm skersmens plūdurai yra pakankamai gerai matomi ir nesudaro tokių nepatogumų žvejams verslininkams, kaip vėliavėlių statymas).

      Buvo skatinamas ungurių įveisimas privačių asmenų lėšomis. 2009 m. į 4 ežerus paleista daugiau nei 10,2 tūkst. vienetų paaugintų ungurių.

Supaprastinta žalos žuvų ištekliams skaičiavimo tvarka, padidinti padarytos žalos žuvų ištekliams įkainiai.

      Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatyta suteikti Aplinkos ministerijai įgaliojimus apriboti prekybą tinkliniais žvejybos įrankiais. Be to, siekiant supaprastinti žuvininkystės valdymą, numatyta nebeskirstyti vandens telkinių į nuomojamus verslinei žvejybai ir nuomojamus mėgėjų žvejybai, vietoj jų išduodant leidimus naudoti žvejybos plotą ir suteikiant visiems vienodas žvejybos, žuvų įveisimo ir apsaugos sąlygas.

2010 m. prioritetas:

sudaryti palankesnes sąlygas mėgėjų žvejybos plėtrai;

sukurti mėgėjų žvejybos informacinę sistemą;

sukurti kokybišką, žvejams patogią ir lengvai prieinamą teisės žvejoti suteikimo sistemą (žūklės leidimo įsigijimas internetu, SMS žinute ir kt.);

nustatyti mokestį už žuvų išteklių naudojimą, šio mokesčio surinkimo ir naudojimo žuvų išteklių atkūrimui ir apsaugai tvarką;

suderinti mėgėjiškos ir verslinės žvejybos intensyvumą su žuvų ištekliais vidaus vandens telkiniuose;

LR Seimui priėmus Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymą (projektas pateiktas Vyriausybės 2008-11-12 nutarimu Nr. 1173), parengti ir patvirtinti šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus.

Ką padarysime 2010?

      Inicijuosime Žuvininkystės įstatymo papildymą nuostata, kad žuvų išteklių naudotojai privalo skirti lėšų Aplinkos apsaugos rėmimo programai žuvininkystės tyrimams vidaus vandenyse finansuoti.

      Inicijuosime žvejybos kvotų vidaus vandenyse skyrimo taisyklių pakeitimus, numatant, kad žvejybos kvotą konkurso būdu gautų daugiausiai lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai įsipareigojęs asmuo.

            Pakeista leidimų verslinei žvejybai išdavimo tvarka, numatant, kad leidimai žvejybai išduodami tik po to, kai pateikiamas lėšų skyrimą Aplinkos apsaugos rėmimo programai patvirtinantis dokumentas. 

Priėmus Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymą bus parengtas lėšų už mėgėjų žvejybos leidimus sumokėjimo tvarkos aprašas.

      Inicijuosime baudų už mėgėjų ir verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus padidinimą (ATPK 87 ir 87-3 str. pakeitimai).

      Apribosime prekybą tinklais (priėmus Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymą parengsime prekybos tinkliniais ne mėgėjų žvejybos įrankiais tvarką, vykdysime tinklinių ne mėgėjų žvejybos įrankių apyvartos kontrolę, išduosime leidimus gaminti, realizuoti, įsigyti tinklinius ne mėgėjų žvejybos įrankius).

Kuršių mariose. Atsižvelgiant į mažėjantį žvejybos įmonių, žvejybos įrankių kiekį ir siekiant geriau apsaugoti migruojančias žuvis bei atsižvelgiant į tai, kad šiaurinėje Kuršių marių dalyje susidarė nepalankios žvejybos verslui sąlygos (dėl iš jūros plūstančio vandens žuvys pasitraukė į pietinę Kuršių marių dalį, žvejybos įrankiai užnešami žolėmis, dumbliais, padidėjo žvejybos sąnaudos, sumažėjo žvejybos efektyvumas), uždrausta verslinė žvejyba 14, 15 ir 16 žvejybos baruose, esančiuose arčiausiai Klaipėdos sąsiaurio.

Naujų žvejybos objektų paieška. Eksperimento tvarka leista specializuota perpelių ir ožkų žvejyba pelaginiais tinklaičiais, siekiant nustatyti tokios žvejybos perspektyvas biologiniu ir ekonominiu požiūriu. 

Sieksime sudaryti sąlygas smulkioms žvejybos įmonėms jungtis į stambesnes.

Kauno mariose. Verslinės žvejybos kvotas mažinsime tokiu kiekiu, kokį turėjo pasitraukiančios iš verslo įmonės. Verslinės žvejybos intensyvumas turėtų sumažėti mažiausiai 70%.

Ežeruose ir upėse. Inicijuosime Vidaus vandenų žvejybos laivų perorientavimo į kitą nei žvejyba veiklą taisyklių pakeitimą, kad būtų numatyta galimybė gauti kompensacijas už pasitraukimą iš verslinės žvejybos ir ežeruose bei upėse žvejojantiems verslininkams (jau parašytas raštas ŽŪM). Supaprastinsime žuvininkystės valdymą, nebeskirstant vandens telkinių į nuomojamus mėgėjų žvejybai (leidimai naudoti žūklės plotą) ir nuomojamus verslinei žvejybai (leidimai naudoti žvejybos plotą), nustatant visiems vienodas leidimo naudoti žvejybos plotą sąlygas (Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimas ir Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimai). Atsižvelgiant į Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1100/2007, nustatančio priemones ungurių ištekliams atkurti nuostatas, siekiant užtikrinti, kad 40% migruojančių ungurių pasiektų jūrą, dviem savaitėmis bus sutrumpintas žvejybos laikas pavasarį ir uždrausta migruojančių ungurių žvejyba rudenį. Toliau bus skatinamas ungurių įveisimas privačių asmenų lėšomis, orientuojantis į tai, kad ateityje migruojančius ungurius turėtų teisę gaudyti tik juos privačiomis lėšomis įveisę asmenys. 

2011 m. prioritetas

Nustatyti ilgalaikes žuvininkystės sektoriaus vidaus vandenyse vystymo kryptis

Surinkti, susisteminti ir išanalizuoti žuvininkystės sektoriaus vidaus vandenyse ekonominius ir biologinius duomenis, parengti ilgalaikes vidaus vandenų žuvininkystės vystymo gaires.

Parengti Mėgėjų žvejybos plėtros strategiją.

Parengti žuvų išteklių apsaugos ir gausinimo programą 2011 - 2016 m. (įskaitant lašišų ir šlakių išteklių atkūrimo ir apsaugos programą, sykinių žuvų išteklių gausinimo programą, Baltijos eršketo išteklių atkūrimo programą).

Prioritetas gali būti įgyvendintas tik tuo atveju, jei bus priimta Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatyta nuostata, kad lėšos, sumokėtos už žūklės leidimus, patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą.

Teksta paruošė

Romualdas Žilnskas